plykčioti

plýkčioti, -ioja, -iojo intr. 1. blykčioti (apie šviesą, ugnį): Plykčiojo atšvaitai nuo stiklinių durų rš. 2. šokinėti: Tas durnius paukštį pamato – ka lo[ja], ka plýkčio[ja]! Štk.